- nucibti
- nucìbti intr. 1. Šk, Km sutrumpėti, nutriušti; sunykti: Jos kasos visai nucìbę, o seniau tokios gražios buvo Slm. Kokios čia varpos – nucìbę (visai menkos), nėr kas žiūrėt Alk. Mano lineliai šįmet visai nucìbę: ne kiek tesurausiu, ne kiek teišausiu Jrb. Na, šįmet avių banda tai tikrai nucìbus Ssk. ║ An sublogti, parsibaigti: Tu, brol, visai nucìbęs atrodai. Kas tau yr? Skp. 2. nusigyventi, nuskursti: Kad taip nucìbo, kad nebeturi ko ir pavalgyti PnmR. Kas gi nenucìbs, kasdien girtuokliaudamas Dkk. Nucìbt tai greit nucimbi, ale kad paskelt sunku Lel. \ cibti; apcibti; nucibti; pricibti
Dictionary of the Lithuanian Language.